- rykauti
- 1 rýkauti, -auja (-auna), -avo K.Būg, DŽ, rykáuti, -áuja, -ãvo K; PrL 1. intr. N, Š, Vkš tarpais rėkti, šūkauti: Iš džiaugsmo rykáuti KI470. Mokiniai bėga pasišokinėdami, rykaudami ir kikendami paraudusiais nuo vėjo veidais S.Čiurl. Ką aš rýkausiu vyšnių sodely: girdžiu – rūgoja sena močiutė JD177. Ten žirgelis žvingavo ir bernelis rykavo karčemo[je] už stalo (d.) Škn. ║ tr. garsiai šaukiant, kviesti, vadinti: Te šūkavo, te rýkavo močiutė dukrą JV251. 2. intr. Grdž tarpais išduoti garsą (ppr. apie paukščius): Beveik kiekvieną vakarą mes girdime pelėdą rýkaujant žmogaus balsu Šl. Gegužės ir strazdai, sumišai lakstydami, žaidė ir Sutvertojį, linksmai rykáudami, gyrė K.Donel. Dieną prieš tai jau pagavo sprangiai rykauti kėkštas, pašiaušęs plunksnas ir žmogų prisileisdamas pernelyg arti rš. Po jūras skraido laivai visoki, viršum jūrų rykauja visoki jūros paukščiai V.Piet. Tankmėje nenutildamos rykavo gegutės J.Paukš. Čiulba rýkau paukšteliai žaliam vyšnių sodely JV279. Vieversėle, vyturėle! Ko nečiulbi pievelėj, ko nerykauji dirvelėj? RD10. Oi tu strazde strazdeli, tu raibasai paukšteli, ko rýkauni lazdynų krūmelin? DrskD252. ^ Koks paukštis rytmety anksti rykáu[ja], tą dieną visos katės pjau[ja] Sch92. ║ KŽ mykti: Gyvuliai braido po nudžiūvusią pievą, skurdžiai rykaudami Mš. 3. intr. N, K džiaugtis, džiūgauti, krykštauti: Triumpavoju, rykauju, šūkauju dėl apgalėjimo R356. Veik savo karžygį apsikabinęs verkė ir rykãvo Jrk10. Argi dabar mes neturėtumbim pasidžiaugti bei rykauti …, ar čia nerykautina? Ns1831,1. Kaip nerykáusi, loteriją laimėjęs! Sg. Skamba giedojimas šiais žodžiais: – Rykaukim! Regėkim! Klausykimės visos širdingai! Vd. \ rykauti; aprykauti; įsirykauti; išrykauti; prarykauti; užrykauti
Dictionary of the Lithuanian Language.